iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?

2017-09-21 17:50:16

Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg.

Tačiau ar dažnas susimąstome, kad intensyvus, chemizuotas žemės ūkis, lygiai taip pat kaip antibiotikai žmogaus organizmą, alina dirvožemį, sunaikindami jo gerąsias bakterijas? Lietuvoje pirmieji apie šią problemą prabilę Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai teigia, kad būtent nuo dirvožemio mikroorganizmų būklės priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir žmonių sveikata.

Apie tai, kur link turėtų būti sukamas mūsų šalies žemės ūkis, kad vartotojams būtų garantuotas sveikas maistas, o dirvožemio, kaip didžiausio mūsų nacionalinio turto, tvarumas, pasakoja ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas LIAKAS.

ASU mokslininkai, bendradarbiaudami su šalies agroverslu, nuolat atlikinėja įvairius bandymus bei šviečia ūkininkus, supažindindami juos su šių tyrimų rezultatais. Bet jeigu mūsų žemdirbiai dirba naudodami vakarietišką techniką, kodėl negalėtume tiesiog iš vokiečių ar suomių perimti ir pažangiausias ūkininkavimo technologijas?

Iš dalies Lietuvoje taikomos technologijos ir yra vakarietiškos. Tačiau į Lietuvą atvažiavę konsultantai, pavyzdžiui, iš Vokietijos ar Danijos dažnai „kapituliuoja“. Mat jie yra įpratę dirbti ten, kur žemė natūraliai derlinga. Deja, pas mus jos našumas skirtingas - nuo labai mažo iki didelio ir labai didelio. Žinoma, labai derlingų dirvožemių nedaug. Be to, mūsų dirvožemiams būdingi dar ir užmirkimai. O tai - ir dirvodaros procesų, ir netinkamo žemės dirbimo pasekmė. Todėl ASU mokslininkų užduotis ir yra inovatyvias technologijas adaptuoti mūsų sąlygoms. Šiuo metu rinka laisva. Pavyzdžiui, ūkininkas galvoja, kad atsivežus derlingą vakarietišką javų veislę, dalis jo problemų kaipmat išnyktų. Bet klausimas, koks atvežtos ir mūsų sąlygomis neištirtos žiemkenčių veislės žiemkentiškumas ir ar ją pasėjęs ūkininkas nepatirs nuostolio. Todėl moksliniai eksperimentai pačioje Lietuvoje yra būtini.

Apie dirvožemio dykumėjimo grėsmę dėl besaikio chemikalų naudojimo žemės ūkyje kalbama jau pasaulio mastu. Ką ir kaip mūsų ūkininkai turėtų daryti kitaip, nei daro šiuo metu?

Dirvožemis kaip ir žmogus – kiekvienas turi savo charakterį. Netgi tame pačiame ūkyje laukai gerokai skiriasi. Todėl ūkininkas turi pažinti savo žemę ir su joje augančiais augalais bendrauti kaip su sau lygiais, nes augalas puikiai parodo, ko jam reikia, o ko – ne.

Sakyčiau, mūsų ūkininkai pastaruoju metu perdėtą dėmesį yra sutelkę į techniką. Ir tai nestebina, nes labai ilgą laiką ji mums buvo tiesiog neprieinama. Bet problema tai, kad nevisiškai žinome, kaip modernią techniką naudoti, nes brangiai kainavęs sunkiasvoris traktorius dažnais atvejais ne didina, bet blogina dirvožemio kokybę.

Iš tiesų buvome tie entuziastai, kurie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome raginti dirvožemį ne tik chemizuoti, bet ir biologizuoti. Be abejo, sulaukėme nemažai kritikos. Bet džiugu, kad šiandien jau ne vienas Lietuvos ūkininkas praktikas supranta, kad chemines trąšas dirvožemis efektyviai įsavina tik tuo atveju, kai jo paties biologinis aktyvumas yra pakankamas. Vakarų Europos šalyse, Kanadoje, JAV šis suvokimas atėjo seniai. Pačiam neseniai teko lankytis ūkyje Prancūzijoje, kurio šeimininkas gauna įspūdingą 110 t/ ha cukrinių runkelių derlingumą. Prancūzo ūkininko teigimu, tai ne jo paties, o jo senelio ir tėvo, visą gyvenimą besirūpinusių valdomos žemės tvarumu, nuopelnas. Deja, daugelis ūkininkų Lietuvoje iš dirvožemio kol kas ima tik kreditą ir tai jau baugina. Intensyvios gamybos ūkiuose naudojama labai daug pesticidų. Ir tai veikia dirvožemio mikroflorą, kaip žmogų antibiotikai. Akivaizdu, kad dirvožemio kokybė blogėja, ir ūkininkai įdeda vis daugiau lėšų ir darbo, norėdami gauti tokį patį derlių. Tačiau pelnas nedidėja.

Ar dirvos biologizavimas aktualus tik augalininkystės ūkiams, kuriuose auginami javai bei daržovės, ar ir gyvulininkystėje?

Gyvulininkystės ūkiai paprastai patys augina bei gamina pašarus. Jei gyvuliai su pašaru gauna daugiau ir įvairesnių natūralių mineralų, šie mineralai su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Vaizdžiai tariant, pagalvokime, kad kai kurie įspūdingų parametrų dinozaurai buvo žolėdžiai ir jiems pakako to, ką gaudavo iš augalų. Deja, dabartinis mūsų maistas, kaip teigia šios srities specialistai, iš cheminių trąšų tegauna labai ribotą kiekį mineralų, nors žmogui, norinčiam būti sveikam, jų skirtingų reikia 70 - 90. Būtent dėl mineralų stygiaus daugelis kenčia dėl kaulų ligų, dantų ėduonies bei įvairių kitokių sveikatos sutrikimų.

Visi norime sveiko, natūralaus maisto, bet visi suprantame, kad dirvą tręšti reikia. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje „susitraukęs“, mėšlo nėra, tad kuo dar tręšti, jei ne cheminėmis trąšomis?

Iš tiesų mėšlas yra biologinė trąša, kurioje be svarbiausių augalų mitybos elementų labai daug mikrofloros. Ir mokslininkai skaičiuoja, kad 1 t šiaudų apipurškus mikrofloros substratu, gaunamos 4 t mėšlo ekvivalento. Taigi, jei skaičiuosime, kad ūkininkas iš hektaro ima 6 t javų grūdų derlių, jam lieka apie 7 - 8 t šiaudų, iš kurių galima pasigaminti 30 - 40 t mėšlo. Aišku, jeigu ūkininkas šiaudus tik užbers salietra ir užars įsivaizduodamas, kad tokiu būdu padidino šiaudų mineralizaciją, jis klysta. Nes taip tik dar paspartinamas dirvožemio humuso irimo procesas. O užarti šiaudai ir po 5 metų liks net nepakitę.

Šiuo metu laukuose dūzgia traktoriai, ruošdami dirvą būsimai sėjai. Tačiau vis dažniau girdime lietuvio ausiai neįprastą mokslininkų raginimą intensyvaus žemės dirbimo atsisakyti ir nearti. Kodėl?

Netinkamas arimas tik padidina piktžolių plitimą ir yra augalų poreikiams visiškai prieštaraujantis procesas. Lietuvoje derlingi tėra 15 – 20 cm dirvožemio paviršiaus. Kai ariama giliau, į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Suprantama, netrūksta teiginių, kad esą mūsų seneliai ir proseneliai žemę arė, o jie ir be mokslo žinojo, ką daro. Bet arkliai teišardavo 8-12 cm gyliu, o šimtų AG traktorius aria ir iki 30 cm. Be to, po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia, o tai irgi prieštarauja augalo fiziologiniams poreikiams.

Esate vienas aktyviausiai su žemdirbiais bendraujančių Lietuvos mokslininkų. Kasmet surengiate seminarų bei mokymų keliems tūkstančiams žmonių. Kiek mūsų ūkininkai pagavūs naujoms mokslo idėjoms?

Džiugina, kad ūkininkai tampa vis labiau aktyvūs. Būtų labai blogai, jei jie pasikliautų tik tomis žiniomis, kurias įgyja iš pardavėjų, nes, deja, pateikiama ir daug pseudoinformacijos. Dalis mūsų agroverslo įmonių aktyviai bendradarbiauja su mokslininkais, užsako atlikti tyrimus ir tai yra puiku, nes tik tokiu būdu gaunamos mokslu pagrįstos žinios apie vienos ar kitos taikomos technologijos efektyvumą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-04-25 14:01:29

Valstybė rizikuoja apriboti galimybę gydytis kompensuojamaisiais vaistais

Lietuvoje 56,1 proc. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) – pagal mirties priežastį esame lyderiai ir Europoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje nuo ŠKL miršta apie 1500 darbingo amžiaus (iki 64 m.) gyventojų, o veiksmų, sumažinančių mirtingumą, nepakanka.
iliustracija2019-04-24 08:41:30

Užklupus negandai, gelbsti policijos patrulis

Kai balandžio 13-osios popietę staiga nutrūko 68-erių metų šiaulietės telefoninis pokalbis su anūkėmis ir ji nebegalėjo joms prisiskambinti, moteris surinko Bendrojo pagalbos telefono numerį ir paprašė policijos pagalbos. Šiaulietė labai nerimavo, nes, prieš nutrūkstant pokalbiui, ji išgirdo išgąstingus mergaičių šūksmus.
iliustracija2019-04-24 08:18:11

Nerašytos taisyklės kelyje: ar žinote, ką reiškia mirktelėjimas šviesomis?

Nors dalyvavimo eisme taisyklės yra nurodytos KET, tačiau kelyje galioja ir nerašytos mandagumo bei sklandaus judėjimo taisyklės, gero tono ženklu laikoma padėka manevrą leidusiam atlikti ar pabaigti vairuotojui. Tiesa, draudikai pastebi, kad kai kada vienas ir tas pats neformalus veiksmas gali būti suprastas dviprasmiškai.
iliustracija2019-04-23 16:35:02

Kiek elektrinių transporto priemonių tarša mažesnė nei įprastinių automobilių?

Europos aplinkos agentūra (angl. European Environment Agency, EEA) paskaičiavo, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
iliustracija2019-04-23 16:28:12

Teisių neturintis vyras automobiliu važiavo beveik 200 km/val. greičiu

Praėjusią savaitę, balandžio 15-21 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai tikrino, kaip transporto priemonių vairuotojai bei pėstieji eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių.
iliustracija2019-04-23 10:41:16

Demografiniai rodikliai jau spustelėjo aliarmo mygtuką

Pirmą kartą istorijoje pasaulyje yra daugiau pagyvenusių žmonių nei mažų vaikų, skelbia Jungtinės Tautos. Atlikti tyrimai rodo, kad 2018 m. pabaigoje vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius viršijo vaikų skaičių.
iliustracija2019-04-20 08:01:50

Pietryčių Lietuvoje daugės antžeminės televizijos DVB-T kanalų

Paskelbtas konkursas retransliuojamo turinio licencijai 1 televizijos programai Pietryčių Lietuvos regione retransliuoti 31 televizijos kanalu Vilniuje, 31 televizijos kanalu Šalčininkuose ir 33 televizijos kanalu Švenčionyse, gauti.
iliustracija2019-04-20 07:53:24

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys?
iliustracija2019-04-20 07:12:02

Grafičių užrašais pastatus darkę jaunuoliai laukia teismo

Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu.
iliustracija2019-04-20 07:05:29

"Oro navigacija”: oro balionai toliau džiugins vilniečių ir sostinės svečių akis

"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.
iliustracija2019-04-20 06:56:47

Kokios bus Velykos žiedadulkėms alergiškiems žmonėms?

Artėjantis šventinis savaitgalis bus sudėtingas asmenims, kurie yra jautrūs beržinių šeimos augalų žiedadulkėms. Nors Lietuvoje jau baigė žydėti alksniai, žiedadulkių kiekis oro mėginiuose vis dar aukštas.
iliustracija2019-04-19 14:29:47

4,5 mln. eurų parama gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
iliustracija2019-04-19 13:37:42

Kelionėse tykančios infekcijos: kaip jų išvengti?

Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.
iliustracija2019-04-19 13:31:48

5 situacijos, kai „kažką nuspaudžiame“ savo telefone ir kaip jų išvengti

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą.
iliustracija2019-04-18 07:29:21

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.
iliustracija2019-04-18 07:23:22

Lietuvoje atsiras objektas, padėsiantis gelbėti žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas.
iliustracija2019-04-17 15:22:47

Kokia spyna rakinate asmenines paskyras internete?

Šarvuotos namų durys, patikima spyna ir akylai saugomas raktas – nors net ir visos šios priemonės negali visiškai apsaugoti nuo vagystės, gyventojai kaip tik išmano bando apsaugoti namų turtą. Tačiau apie gresiančius pavojus virtualiame pasaulyje, internete, dažnai net nesusimąstome.
iliustracija2019-04-17 15:19:20

Paspirtukai – jau ne vaikų, o suaugusiųjų reikalas

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.
iliustracija2019-04-17 15:10:27

Energetikų dieną: 5 patarimai, kurie padės taupyti energiją

Balandžio 17-ąją minima Energetikų diena. Šia proga energetikai kviečia visus energiją vartoti efektyviau, atsakingiau, taupiau. Lengvai įgyvendinami elektros ir dujų taupymo patarimai – ne tik sumažins sąskaitas, bet ir prisidės prie gyvybiškai svarbaus aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
iliustracija2019-04-17 14:39:11

Laisvos Lietuvos kartos: kodėl ir kaip jos susikalba?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro.
iliustracija2019-04-17 14:33:31

Naujas pėdsakas fotografijos istorijoje – paneigus visas abejones

Šiandien išmanieji telefonai jau gali užfiksuoti kadrus, kurių kokybė prilygsta skaitmeniniams fotoaparatams. Negana to, gamintojai nuolat stengiasi atrasti būdų, kurie leistų įamžinti svarbias akimirkas net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
iliustracija2019-04-17 14:19:46

Šilumos ūkio perspektyvos – biokuras gerai, bet kas toliau?

Lietuvos šilumos ūkis priartėjo prie ribos, kai naujos investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, todėl būtina turėti viziją, kaip toliau siekti Energetikos strategijoje išsikeltų tikslų ir kaip efektyviai pasinaudoti naujo ES parama, kad ateinantis dešimtmetis netaptų šilumos ūkio pažangos akligatviu.
iliustracija2019-04-16 07:47:52

Įsigijote naują telefoną? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte atlikti su senuoju

Įsigijus naują išmanųjį, pradėti juo naudotis norisi iš karto. Tačiau technologijų ekspertai pataria prieš tai pasirūpinti senuoju ir jame esančia asmenine informacija, ypač, jei įrenginį ketinama parduoti ar padovanoti.
iliustracija2019-04-15 20:13:51

No comments. Aucun commentaire. Be komentarų

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje. Tai vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip sostinės įsitvirtinimo laikotarpiu.
iliustracija2019-04-12 13:04:21

Ramus vaiko miegas ir išmanusis telefonas: misija įmanoma?

Tie, kas turi mažamečių vaikų žino, kas yra tikroji palaima – momentas, kai jie pagaliau ramiai užmiega. Bet kokius kalnus tėvams reikia nuversti siekiant šio momento? Tam aprašyti tikriausiai neužtektų net knygos.
iliustracija2019-04-12 13:00:54

Ką dirbsime 2029 metais, kai robotai perims mūsų darbus?

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų.
iliustracija2019-04-12 11:32:31

Išmaniųjų telefonų ekranų evoliucija

Išmaniosios technologijos tobulėja taip greitai, kad net sunku prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį turėjome telefonus su itin mažais, vos tris eilutes talpinančiais nespalvotais ekranais. Šiandien vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vieno ar kito telefono įsigijimą, yra išmaniojo ekrano dydis.
iliustracija2019-04-12 11:19:28

Kodėl elektromobiliams reikia kitokių padangų?

Elektromobiliai pamažu keičia automobilių rinką – griežtėjant taršos reikalavimams, bene kiekvienas gamintojas savo gamoje turi elektra varomą transporto priemonę. Tai puikiai įrodo statistika: pirmas elektromobilių milijonas buvo parduotas per šešerius metus, o antras – vos per dvejus.
iliustracija2019-04-12 11:15:38

Psichologijos paslaptys: ką atspindi mūsų telefono spalva

Psichologai pripažįsta, kad mus supančios spalvos daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikai, elgesiui ir sprendimams. Dėl šios priežasties, rinkdamiesi drabužius ar įvairius aksesuarus, jų spalvų paletei daugelis skiriame didelį dėmesį.
iliustracija2019-04-11 20:43:43

ES lyderiai atideda „Brexitą“

Ketvirtadienis, balandžio 11 d. (Briuselis). Į neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinkę ES šalių lyderiai sutarė atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos iki spalio 31 d. Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei suteikia papildomo laiko vidiniams politiniams nesutarimams dėl „Brexito“ įveikti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama