iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-04-25 14:01:29

Valstybė rizikuoja apriboti galimybę gydytis kompensuojamaisiais vaistais

Lietuvoje 56,1 proc. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) – pagal mirties priežastį esame lyderiai ir Europoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje nuo ŠKL miršta apie 1500 darbingo amžiaus (iki 64 m.) gyventojų, o veiksmų, sumažinančių mirtingumą, nepakanka.
iliustracija2019-04-24 08:41:30

Užklupus negandai, gelbsti policijos patrulis

Kai balandžio 13-osios popietę staiga nutrūko 68-erių metų šiaulietės telefoninis pokalbis su anūkėmis ir ji nebegalėjo joms prisiskambinti, moteris surinko Bendrojo pagalbos telefono numerį ir paprašė policijos pagalbos. Šiaulietė labai nerimavo, nes, prieš nutrūkstant pokalbiui, ji išgirdo išgąstingus mergaičių šūksmus.
iliustracija2019-04-24 08:18:11

Nerašytos taisyklės kelyje: ar žinote, ką reiškia mirktelėjimas šviesomis?

Nors dalyvavimo eisme taisyklės yra nurodytos KET, tačiau kelyje galioja ir nerašytos mandagumo bei sklandaus judėjimo taisyklės, gero tono ženklu laikoma padėka manevrą leidusiam atlikti ar pabaigti vairuotojui. Tiesa, draudikai pastebi, kad kai kada vienas ir tas pats neformalus veiksmas gali būti suprastas dviprasmiškai.
iliustracija2019-04-23 16:35:02

Kiek elektrinių transporto priemonių tarša mažesnė nei įprastinių automobilių?

Europos aplinkos agentūra (angl. European Environment Agency, EEA) paskaičiavo, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
iliustracija2019-04-23 16:28:12

Teisių neturintis vyras automobiliu važiavo beveik 200 km/val. greičiu

Praėjusią savaitę, balandžio 15-21 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai tikrino, kaip transporto priemonių vairuotojai bei pėstieji eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių.
iliustracija2019-04-23 10:41:16

Demografiniai rodikliai jau spustelėjo aliarmo mygtuką

Pirmą kartą istorijoje pasaulyje yra daugiau pagyvenusių žmonių nei mažų vaikų, skelbia Jungtinės Tautos. Atlikti tyrimai rodo, kad 2018 m. pabaigoje vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius viršijo vaikų skaičių.
iliustracija2019-04-20 08:01:50

Pietryčių Lietuvoje daugės antžeminės televizijos DVB-T kanalų

Paskelbtas konkursas retransliuojamo turinio licencijai 1 televizijos programai Pietryčių Lietuvos regione retransliuoti 31 televizijos kanalu Vilniuje, 31 televizijos kanalu Šalčininkuose ir 33 televizijos kanalu Švenčionyse, gauti.
iliustracija2019-04-20 07:53:24

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys?
iliustracija2019-04-20 07:12:02

Grafičių užrašais pastatus darkę jaunuoliai laukia teismo

Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu.
iliustracija2019-04-20 07:05:29

"Oro navigacija”: oro balionai toliau džiugins vilniečių ir sostinės svečių akis

"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.
iliustracija2019-04-20 06:56:47

Kokios bus Velykos žiedadulkėms alergiškiems žmonėms?

Artėjantis šventinis savaitgalis bus sudėtingas asmenims, kurie yra jautrūs beržinių šeimos augalų žiedadulkėms. Nors Lietuvoje jau baigė žydėti alksniai, žiedadulkių kiekis oro mėginiuose vis dar aukštas.
iliustracija2019-04-19 14:29:47

4,5 mln. eurų parama gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
iliustracija2019-04-19 13:37:42

Kelionėse tykančios infekcijos: kaip jų išvengti?

Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.
iliustracija2019-04-19 13:31:48

5 situacijos, kai „kažką nuspaudžiame“ savo telefone ir kaip jų išvengti

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą.
iliustracija2019-04-18 07:29:21

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.
iliustracija2019-04-18 07:23:22

Lietuvoje atsiras objektas, padėsiantis gelbėti žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas.
iliustracija2019-04-17 15:22:47

Kokia spyna rakinate asmenines paskyras internete?

Šarvuotos namų durys, patikima spyna ir akylai saugomas raktas – nors net ir visos šios priemonės negali visiškai apsaugoti nuo vagystės, gyventojai kaip tik išmano bando apsaugoti namų turtą. Tačiau apie gresiančius pavojus virtualiame pasaulyje, internete, dažnai net nesusimąstome.
iliustracija2019-04-17 15:19:20

Paspirtukai – jau ne vaikų, o suaugusiųjų reikalas

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.
iliustracija2019-04-17 15:10:27

Energetikų dieną: 5 patarimai, kurie padės taupyti energiją

Balandžio 17-ąją minima Energetikų diena. Šia proga energetikai kviečia visus energiją vartoti efektyviau, atsakingiau, taupiau. Lengvai įgyvendinami elektros ir dujų taupymo patarimai – ne tik sumažins sąskaitas, bet ir prisidės prie gyvybiškai svarbaus aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
iliustracija2019-04-17 14:39:11

Laisvos Lietuvos kartos: kodėl ir kaip jos susikalba?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro.
iliustracija2019-04-17 14:33:31

Naujas pėdsakas fotografijos istorijoje – paneigus visas abejones

Šiandien išmanieji telefonai jau gali užfiksuoti kadrus, kurių kokybė prilygsta skaitmeniniams fotoaparatams. Negana to, gamintojai nuolat stengiasi atrasti būdų, kurie leistų įamžinti svarbias akimirkas net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
iliustracija2019-04-17 14:19:46

Šilumos ūkio perspektyvos – biokuras gerai, bet kas toliau?

Lietuvos šilumos ūkis priartėjo prie ribos, kai naujos investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, todėl būtina turėti viziją, kaip toliau siekti Energetikos strategijoje išsikeltų tikslų ir kaip efektyviai pasinaudoti naujo ES parama, kad ateinantis dešimtmetis netaptų šilumos ūkio pažangos akligatviu.
iliustracija2019-04-16 07:47:52

Įsigijote naują telefoną? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte atlikti su senuoju

Įsigijus naują išmanųjį, pradėti juo naudotis norisi iš karto. Tačiau technologijų ekspertai pataria prieš tai pasirūpinti senuoju ir jame esančia asmenine informacija, ypač, jei įrenginį ketinama parduoti ar padovanoti.
iliustracija2019-04-15 20:13:51

No comments. Aucun commentaire. Be komentarų

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje. Tai vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip sostinės įsitvirtinimo laikotarpiu.
iliustracija2019-04-12 13:04:21

Ramus vaiko miegas ir išmanusis telefonas: misija įmanoma?

Tie, kas turi mažamečių vaikų žino, kas yra tikroji palaima – momentas, kai jie pagaliau ramiai užmiega. Bet kokius kalnus tėvams reikia nuversti siekiant šio momento? Tam aprašyti tikriausiai neužtektų net knygos.
iliustracija2019-04-12 13:00:54

Ką dirbsime 2029 metais, kai robotai perims mūsų darbus?

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų.
iliustracija2019-04-12 11:32:31

Išmaniųjų telefonų ekranų evoliucija

Išmaniosios technologijos tobulėja taip greitai, kad net sunku prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį turėjome telefonus su itin mažais, vos tris eilutes talpinančiais nespalvotais ekranais. Šiandien vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vieno ar kito telefono įsigijimą, yra išmaniojo ekrano dydis.
iliustracija2019-04-12 11:19:28

Kodėl elektromobiliams reikia kitokių padangų?

Elektromobiliai pamažu keičia automobilių rinką – griežtėjant taršos reikalavimams, bene kiekvienas gamintojas savo gamoje turi elektra varomą transporto priemonę. Tai puikiai įrodo statistika: pirmas elektromobilių milijonas buvo parduotas per šešerius metus, o antras – vos per dvejus.
iliustracija2019-04-12 11:15:38

Psichologijos paslaptys: ką atspindi mūsų telefono spalva

Psichologai pripažįsta, kad mus supančios spalvos daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikai, elgesiui ir sprendimams. Dėl šios priežasties, rinkdamiesi drabužius ar įvairius aksesuarus, jų spalvų paletei daugelis skiriame didelį dėmesį.
iliustracija2019-04-11 20:43:43

ES lyderiai atideda „Brexitą“

Ketvirtadienis, balandžio 11 d. (Briuselis). Į neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinkę ES šalių lyderiai sutarė atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos iki spalio 31 d. Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei suteikia papildomo laiko vidiniams politiniams nesutarimams dėl „Brexito“ įveikti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama