iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

2018-12-07 17:37:42

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais inovacijų taikyme.

„Siekiame atkreipti dėmesį į robotikos srities potencialą ir skatinti jos plėtrą. Nors poreikis rinkoje yra didžiulis, Lietuvos įmonėse robotų nėra daug. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, tai tampa ypač aktualu“, - sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Jo teigimu, Lietuvoje 10 000 darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis yra 85 robotai 10 000 darbuotojų. Europa šį vidurkį gerokai lenkia ir iš kitų regionų išsiskiria didžiausiu robotų tankumu – 10 000 darbuotojų tenka 106 robotai. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos situaciją derėtų vertinti kaip galimybę ir perspektyvas robotikos sričiai. Lietuvos kūrėjų siūlomi inovatyvūs produktai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir yra pajėgūs žengti koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija.

Spaudos konferencijoje įvairius inovatyvius sprendimus, technologijas ir produktus pramonei, verslui ir vartotojams pristatė net devynios Lietuvos įmonės. Ne viena inovatyvi naujovė sukurta pasitelkiant mokslo žinias, bendradarbiaujant su mokslininkais, siekiant jas praktiškai pritaikyti ir integruoti.

Robotika pramonėje

Įmonių „Proftools“, „Factobotics“ pristatyti robotai gali būti taikomi įvairiose pramonės šakose. Tai robotai, kurie gali aptarnauti tekinimo stakles, robotai, kurie gali atlikti dažymo, pakavimo darbus, robotai, pritaikyti palengvinti žmonių darbą sudėtingose sąlygose (pvz., kepyklose, prie įkaitusių krosnių išimant kepinius arba ledų gamybos įmonėse, sandėliuoti, supakuoti ir sudėti dėžes ant palečių prie -22 C.), robotai, skirti sunkių vitrininių stiklų montavimui, metalo lankstymui.

„Kaip rodo šie pavyzdžiai, su daugeliu galimų įrankių pasirinkimo galimybių robotai gali būti pritaikyti pagal specifinius gamybos reikalavimus, – sako „Factobotiks“ vadovas Justinas Katkus. – Mes specializuojamės kuriant pramoninius robotų sprendimus, paversdami juos į standartinius produktus“.

„Nekuriame robotų, kurie atliktų vieną mechaninę funkciją. Mūsų siekis – kurti integracines robotų sistemas, kurios įgalintų atlikti daugiau funkcijų ir efektyvintų procesus. Analizuojame gamybos ir technologinius procesus, konsultuojame sistemų panaudojimo bei įdiegimo klausimais“, – teigia „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas.

Šios ir kitos įmonės – „Elinta“, „Rubedos“, „Neurotechnology“ – taip pat pristatė sprendimus, kurie praplečia robotų pritaikymo galimybes, pavyzdžiui, suteikiant robotams regą, didėja jų pritaikymo galimybės. Spaudos konferencijoje pristatytos „protingos akys“ – trimatės aplinkos suvokimo technologija savivaldžiams robotams, kompiuterinės regos dirbtinis intelektas, skirtas produkcijos kokybės įvertinimui optiniais metodais.

„Robotai yra akli, todėl didesniam jų pritaikomumui reikalingos sensorinės sistemos. „Rubedos“ sukurta sistema (trimatė rega) padeda robotui ne tik matyti, bet ir „mąstyti“, pavyzdžiui, susidūrus su kliūtimi pasirinkti kitą judėjimo maršrutą“, - sako „Rubedos“ verslo plėtros vadovas Linas Vaitulevičius.

Kurdamos savo produktus bei sprendimus, Lietuvos įmonės pasitelkia ir dirbtinio intelekto elementus. Apie tai konferencijoje kalbėjo „Elinta“ technikos direktorius Aurelijus Beleckis: „Pagamintos produkcijos, supakuotos į skirtingo gabarito paketus, sudėjimas ant vienos paletės optimaliu būdu kartais ir žmogui yra ne visiškai lengvas uždavinys. Dirbtinio intelekto sistema įvertina visų paketų dydžius ir pati optimaliai sudeda skirtingo dydžio paketus ant paletės, nors tie paketai kiekvieną kartą skirtingi. Be to, robotai, dirbantys gamybinių linijų užkrovime ir nukrovime, patys gali ne tik pakrauti, bet ir pasidaryti reikiamo dydžio dėžes pakavimui, supakuoti produkciją bei pažymėti pakuotes lipdukais su visa reikalinga informacija apie pakuotę“.

Robotai su dirbtinio intelekto elementais nėra užprogramuoti vykdyti vien pasikartojančius judesius, judesius jie programuoja patys, priklausomai nuo pateikiamos užduoties. Pasak robotikos paketą, susidedantį iš fizinio roboto ir programinės algoritminės dalies, pristačiusio Povilo Daniušio iš „Neurotechnology“, programinė algoritminė dalis – pati sudėtingiausia, tai ji įgalina robotą surasti objektą aplinkoje, nuvažiuoti prie jo, pagriebti ir pristatyti.

Robotika paslaugų sferoje

Pasak MITA direktoriaus Kęstučio Šetkaus, robotų naudojimo sritis nėra tik pramonė, siekiant optimizuoti gamybos procesus. Paslaugų sektoriuje taip pat sparčiai auga robotų naudojimas, siūloma vis daugiau sprendimų, kaip pritaikyti robotus klientų poreikiams patenkinti. Būtent robotai, skirti paslaugų, aptarnavimo sektoriams ar skirti individualiam vartotojui buityje, tampa itin geidžiami.

Vieną tokių pavyzdžių, kai robotas padeda kompanijoms pasiekti klientus, o klientams – lengviau susipažinti ir gauti tų kompanijų produktus, pristatė roboto panaudojimo pardavimams ir marketingui idėjas vystančio startuolio „MIO Technologies“ vadovas Roman Drokov. Keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, ypač jaunosios kartos, kuri linkusi bendrauti technologijų pagalba, todėl robotai, skirti marketingui ir pardavimams gali būti daug efektyvesnė priemonė nei tradiciniai būdai. Viešose vietose – prekybos centruose, oro uostuose, parkuose – MIO robotai pritaikyti pristatyti įmonės produkciją, ja prekiauti, aptarnauti žmones, pateikdami užkandžius ir gėrimus, kurti žmonėms malonią patirtį, net pūsti muilo burbulus vaikams. „Mobilumas, produktų platinimas, saugumo ir bendravimo funkcijos – pagrindiniai šių robotų sėkmės kriterijai“, – sako Roman Drokov.

Išmanieji daiktai

Lietuvos įmonės renginyje pristatė ne tik pramonei ar verslui aktualius sprendimus, bet ir vartotojams skirtus išmaniuosius daiktus. Tarp jų išmanioji spyna „iLock“ bei išmanioji apykaklė „Buddy, the Life-collar“. Šie daiktai skirti saugoti žmonių turtą ir gyvybę, informuoti apie iškilusią grėsmę.

Pristatydamas išmaniąją apykaklę, vienas „Smartmedic“ įkūrėjų ir išradėjų dr. Tadas Juknius pastebėjo, kad sukurti šį daiktą paskatino per metus Europoje nuskęstančių vaikų skaičius – 5000. Išmanioji apykaklė veikia panašiai kaip saugos oro pagalvė: įkritus į vandenį, sensorius aktyvuoja paleidimo sistemą ir ji prisipučia, išlaikydama skęstančiojo galvą virš vandens.

Tuo tarpu išmanioji spyna nedelsiant išsiųs informaciją į savininko mobilųjį telefoną, jei ją kas nors bandys atrakinti ar sugadinti. Pasak vieno „Inotechas“ įkūrėjų Eugenijaus Gančiarovo, spyna gali būti naudojama ir logistikos versle, kai reikia sekti krovinių judėjimą, ir privačiai, saugant asmens turtą. Produktu besinaudojančioms verslo įmonėms sukurta speciali interneto platforma, kurioje klientas gali sekti informaciją apie krovinį, stebėti, kur ir kada atrakinama spyna.

Dar viena išmanioji naujovė – interaktyvus asmens tapatybės patvirtinimas su „iDenfy“. Programa nuskenuoja ir atpažįsta asmens dokumentą pagal dokumento tipą ir šalį, patikrina, ar dokumente pateikta informacija nėra suklastota. Taip pat patikrinama, ar asmens nuotrauka sutampa su nuotrauka dokumente. „Procedūra yra trumpa ir paprasta, o programa galima naudotis įvairiose užsienio šalyse“, – pristatydamas šią programą sakė „Identifikaciniai projektai“ direktorius Gediminas Ratkevičius.

Pristatyti skaitmeniniai sprendimai, skirti ir žmonių laisvalaikiui paįvairinti. Tokį projektą pademonstravo Andrius Paulauskas, atstovaujantis KTU Informatikos fakultetą. Tai virtualaus slidinėjimo stimuliatorius – sistema sukurta balansavimo platformai. Šis sprendimas gali būti pritaikytas sveikatos reabilitacijai.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatina mokslo žinių komercinimą, jų pritaikymą verslo poreikiams. Be to, mokslo įstaigos yra svarbios rengiant robotikos specialistus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto atstovai džiaugėsi didėjančia robotikos studijų paklausa ir augančiu studentų skaičiumi. Jie taip pat pristatė savo atstovaujamų įstaigų atliekamus tyrimus, vykdomus projektus. Pasak VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vadovo prof. dr. Vytauto Bučinsko, tarp nagrinėjimų temų išsiskiria personalo ir roboto santykiai, kuriais iki šiol mažai domėtasi. Jo kolega, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Raimundas Junevičius pristatė vystomą projektą, susijusį su kelio dangos stebėjimu ir automobilio valdymu, siekiant, kad automobilis pats galėtų priimti sprendimus dėl saugumo.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjo doc. dr. Gintaro Dervinio teigimu, jų interesų sritis – robotų ir jų sistemų projektavimas, kompiuterinių regos sistemų integravimas, skaitinio intelekto taikymas, programinių robotų kūrimas, mobiliųjų robotų navigacija.

Įžvalgos ir tendencijos

Robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris pažymėjo, kad nors ilgą laiką robotika buvo aktuali pramoninei gamybai ir dauguma produktų bei sprendimų orientuoti į ją, tačiau situacija per pastaruosius kelerius metus sparčiai keičiasi. Technologijos pinga, lengvėja jų pritaikymas ir dėl to jos tampa prieinamos daug didesniam kiekiui įmonių. „Per pastaruosius ketverius-penkerius metus matome didelį robotikos proveržį. Informacinių technologijų ir mechatronikos, sričių, kuriose Lietuva turi stiprų mokslinį įdarbį, sinergija yra mūsų šalies perspektyva robotikos srityje. Postūmį turėtų duoti ir tai, kad Lietuva pagal investicijų į gamybą patrauklumo indeksą užima pirmą vietą Europoje ir antrą vietą pasaulyje po Kinijos, o Lietuvos įmonės investuoja ne tik į gamybos plėtrą, bet ir į inovacijas“, – teigia jis.

Pasak „Elinta“ technikos direktoriaus Aurelijaus Beleckio, lyginant įmonių požiūrį į robotiką, situacija kardinaliai pasikeitusi nei buvo prieš kelerius metus: „Dabar nebereikia įmonių įtikinėti robotikos nauda, atvirkščiai – jos pačios ieško inovatyvių sprendimų. Dabar mes sprendžiame klausimą, kaip suspėti augti su rinkos poreikiais. Prognozuojama, kad robotikos pramonė pasaulyje per ateinančius penkerius metus išaugs 114 procentų, t.y. dvigubai. Lietuvoje jau dabar robotikos sritis auga po du ir daugiau kartų. Turime ruoštis tolimesnei plėtrai“.

Tam pritarė ir „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas: „Skepticizmo yra iki šiol, tačiau rinkos pokyčiai, darbo užmokesčio augimas, specialistų trūkumas, skatina robotikos poreikį. Vis daugiau ir daugiau įmonių supranta, kad be robotikos nebus rytojaus, be robotikos jos nesugebės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais“.

„Factobotics“ vadovas Justinas Katkus atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiformavo stipri inovacijų kultūra. „Atsirado nuo pagrindų, nuo žmonių, galinčių kurti, iki galimybių susirasti finansavimą. Šiuo metu Lietuvoje turime beveik 20 fondų, kurie potencialiai gali tapti investuotojais į technologijų verslą, kas buvo absoliučiai neįmanoma prieš penkiolika metų. Lietuvos inovacijų politika taip pat smarkiai pažengė į priekį. Manau, kad dabar yra „aukso amžius“ kurti, didžiulis stimulas visiems, norintiems tai daryti“, – sako jis.

Optimistiškai nusiteikęs ir MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Kalbėdamas apie robotikos srities plėtrą jis išskyrė keletą svarbiausių dalykų, kurie turės įtakos šios srities ateičiai. Tai aukštos kvalifikacijos specialistų, inžinierių, programuotojų rengimas, pradedant nuo moksleivių technologinio ugdymo: konstravimo ir programavimo įgūdžių lavinimo, žadinant smalsumą ir domėjimąsi technologijomis. Kuriami skaitmeninimo centrai turėtų užtikrinti specialistų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Taip pat svarbu generuoti kuo didesnį inovatyvių idėjų lauką ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą, pritaikant inovatyvias idėjas, diegiant naujas technologijas, skaitmenizuotus ir robotizuotus sprendimus.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-05-22 12:10:20

Ar reikia mokėti už leistinąją naudoti galią, jei nevartojama elektros energija?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl teikiamų apmokėti sąskaitų, pasisakė, kad operatorius pagrįstai reikalauja mokėti už leistinąją naudoti elektros energijos galią.
iliustracija2019-05-22 09:11:58

Registrų centras bus perduodamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Atlikus esminę Registrų centro pertvarką – strateginę, struktūrinę, užkardžius korupcijos apraiškas – valstybės duomenis valdančią įmonę numatoma perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, vykdančiai informacinių išteklių konsolidavimą valstybės lygmeniu.
iliustracija2019-05-22 09:05:29

Mitai ir faktai: autonominiai automobiliai mūsų ateities keliuose

Tobulėjant automobilių ir technologijų rinkai, vis dažniau girdime, kad jau netolimoje ateityje dirbtiniu intelektu valdomos mašinos sugebės pakeisti vairuotojus. Tačiau niekam nėra paslaptis, kad autonominių automobilių pritaikymas kelia tam tikrus iššūkius, girdime įvairiausias diskusijas apie jų naudą ir galimą riziką.
iliustracija2019-05-21 18:22:44

„AUTOKURTAS“ tampa oficialiu „FORD TRUCKS“ atstovu Lietuvoje

„FORD TRUCKS“, vienas didžiausių komercinių sunkvežimių gamintojų pasaulyje, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su AUTOKURTAS, UAB, kuri tampa oficialiu šio prekinio ženklo atstovu Lietuvoje. Derybos dėl „FORD TRUCKS“ komercinio transporto atstovavimo Lietuvoje užtruko apie metus.
iliustracija2019-05-21 18:14:22

Kietasis „Brexitas“ gali patuštinti kišenes

Nuolat stringančios derybos dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), vadinamojo „Brexito“, kelia nerimą įvairių sričių atstovams. Vieni jų –perkantys internetu. Jiems, panašu, gali ateiti kur kas sunkesni laikai.
iliustracija2019-05-20 19:07:04

Kaip tvarkoma jūsų darbo vieta: nuo ekologijos iki išmaniųjų programėlių

Aplinka, kurioje dirbame, įprastai nė kiek neatsilieka nuo mūsų kasdienybės tempo. Juk progreso, galinčio padidinti darbo našumą bei taupyti mūsų laiką, ieškome visose srityse – ar tai būtų modernūs darbo įrankiai, interjero sprendimai ar priemonės, skirtos šiai aplinkai prižiūrėti.
iliustracija2019-05-18 07:05:37

Po detalės keitimo Druskininkų keltuvas atnaujins darbą

Praėjusį savaitgalį dėl gedimo sustoję Druskininkų “Lynų kelio” keltuvai planuoja darbą atnaujinti jau ryt. Iš Šveicarijos gamintojo pristatyta nauja ir originali pagrindinė pavara. Ją pakeitus keleiviai bus pradėti kelti jau šeštadienį ryte.
iliustracija2019-05-17 15:16:27

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių namų saugumą patiki šunims

Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims. Kinologas Artūras Zaleckas tokią statistiką sieja su prastesne mūsų šalies kinologine kultūra.
iliustracija2019-05-17 15:06:06

Valstybinė ligonių kasa nupirko vakcinas nuo tymų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirko vakcinas nuo tymų. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą turėtų pasiekti jau vasarą. „Vakcinų nuo tymų šįkart nupirkta net 120 tūkst. dozių.
iliustracija2019-05-17 15:01:01

Kaip neišleidžiant daug pinigų suplanuoti įdomią kelionę?

Artėjanti vasara žadina norą mažiau sėdėti namuose ir daugiau veikti. Vienas geriausių būdų atitrūkti nuo rutinos – leistis į kelionę. Kartais atidedame tokias mintis, nes išvykų planavimas, atrodo, reikalauja didelio pasiruošimo ir lėšų.
iliustracija2019-05-17 14:56:50

IT specialistų rinka Baltijos šalyse: Lietuva vejasi pirmaujančią Rygą

Lietuva laikoma Baltijos šalių IT centru, tačiau kaip rodo naujausi tyrimo duomenys, pagal programuotojų skaičių Vilnių ir Kauną kartu sudėjus lenkia mūsų artimiausios kaimynės Latvijos sostinė Ryga.
iliustracija2019-05-17 14:51:14

Tarptautinė telekomunikacijų diena: 154 metai ir 5 ryškiausios technologijos

Gegužės 17 arba Tarptautinė telekomunikacijų diena gali pasirodyti kiek keista. Kaip ją minėti? Ypatingai, kai ši diena dar vadinama ir Pasaulio informacinės visuomenės diena.
iliustracija2019-05-17 14:43:32

Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Artėja vasaros atostogos, todėl vaikų žaidimai netrukus iš mokyklos persikels į namų ir kiemo erdvę, o ten, kur smagiai laiką leidžia vaikai, dažnai pasitaiko ir nuostolių.
iliustracija2019-05-16 08:15:53

Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės.
iliustracija2019-05-16 08:09:33

Tyrimas atskleidė – lietuvius pirkti internetu paskatintų viena priemonė

Lietuvius apsipirkti tam tikroje e. parduotuvėje paskatintų galimybė pasirinkti įsigytos prekės pristatymo laiką vienos valandos tikslumu, skelbia naujausio tyrimo duomenys. Pagal tokios paslaugos populiarumą šalyje itin mažai atsiliekame nuo Europos vidurkio.
iliustracija2019-05-16 08:00:33

Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo

Bepiločių orlaivių pritaikomumas skirtingose srityse didėja, o bene didžiausią paklausą turi fotografuojantys ar filmuojantys dronai. Jei anksčiau akį džiugino net paprasta iš drono padaryta nuotrauka, tai šiandien dronais filmuojami ar fotografuojami kadrai prilygsta kokybiškam kinematografiniam vaizdui.
iliustracija2019-05-15 14:58:59

Keleivius Vilniaus oro uoste pavežėjai pasitiks tam skirtoje aikštelėje

Nuo birželio pradžios sostinės pavežėjai savo klientų Vilniaus oro uoste lauks specialiai jiems skirtoje vietoje, o keleiviams rasti išsikviestą automobilį bus dar patogiau.
iliustracija2019-05-15 14:47:57

93 procentus įvaizdžio lemia ne žodžiai: kaip elgtis darbo aplinkoje?

7 procentus. Tokią dalį mūsų pirmojo įspūdžio, anot psichologams puikiai žinomo tyrimo, lemia kalbos turinys. Likusius 93 proc. sudaro kūno kalba, laikysena, tonas ir gebėjimas išgirsti pašnekovą.
iliustracija2019-05-15 14:41:50

Stiprinamos pasaulinės Lietuvos lazerių pramonės pozicijos

Šiandien Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.
iliustracija2019-05-14 08:08:36

Tingime eiti į lauką? Gydytoja įspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus

Jeigu pažvelgtumėme į savo eilinę dieną iš šalies, veikiausiai nustėrtumėme pamatę, kiek daug laiko praleidžiame uždarose erdvėse. Namai, automobilis, autobusas, mokykla ar darbas – tai tarsi užburtas ratas, į kurį įsisukę prarandame vieną didžiausių malonumų atšilus orams – buvimą lauke.
iliustracija2019-05-14 08:01:48

Butas su nuosavu kiemeliu: kaip jį įsirengti racionaliai ir jaukiai

Rytinė kava nuosavoje terasoje ir žaliasis plotas džiuginantis akį – apie tokią kasdienybę svajoja vis daugiau naujakurių, įsigyjančių butą su jaukiu nedideliu nuosavu kiemeliu. Specialistų teigimu, augant tokio formato butų paklausai, žaliojo ploto bei terasos įrengimo klausimas kyla ne vienam.
iliustracija2019-05-14 07:55:28

Egzaminų karštinė: 5 išmanūs patarimai, kaip jiems pasiruošti paprasčiau

Dvyliktokams dabar įtemptas laikas – šalies mokyklose pats brandos egzaminų sesijos įkarštis. Nors laiko liko nedaug, tačiau žinių bagažą papildyti dar galima, o kad tai padaryti būtų lengviau, ekspertai pataria pasitelkti išmaniąsias technologijas.
iliustracija2019-05-14 07:52:33

LRTK pradėjo vykdyti teisių turėtojų priežiūrą internete

Vykdydama intelektinės nuosavybės teisių turėtojų internete priežiūrą, 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) pirmą kartą priėmė sprendimą dėl privalomų nurodymų interneto prieigos paslaugų teikėjams davimo.
iliustracija2019-05-14 07:49:46

Apklausa: kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena šia diena

Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik šia diena. Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
iliustracija2019-05-14 07:46:21

Dalinė apdaila: kada galėsite gyventi naujuose namuose?

Lietuvoje populiarumą išlaiko nauji būstai, kuriuos pirkėjai įsigyja su daline apdaila. Tai reiškia, kad, prieš kraustantis į naujus namus, naujakuriams dar reikia susiplanuoti nemažai darbų. Tad kokios pagrindinės užduotys ir investicijos?
iliustracija2019-05-09 15:59:15

„Regitra“ primena, per kiek laiko reikia įregistruoti automobilį savo vardu

Pardavėte, o galbūt įsigijote Lietuvoje eksploatuotą automobilį? Tuomet svarbu žinoti, kad, pardavus transporto priemonę, apie tai nedelsiant reikia pranešti „Regitrai“. Tuo tarpu naujasis savininkas, norėdamas dalyvauti su automobiliu viešajame eisme, turi jį įregistruoti savo vardu.
iliustracija2019-05-09 15:52:15

Tyrimas atskleidė: 7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Gydytojai oftalmologai tikina, kad regėjimą reikėtų tikrintis kasmet, tačiau tik ketvirtadalis vadovaujasi šiomis rekomendacijomis, rodo optikų tinklo „Vision Express“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
iliustracija2019-05-09 15:47:56

Sėkmės receptas: kaip augant kaštams didinti pajamas?

Viena stambiausių granito ir dolomito skaldos gamintoja bei pardavėja Lietuvoje, „Milsa“ įmonių grupė, ketvirtus metus iš eilės skaičiuoja augimą. 2018 m. pardavimo pajamos siekė beveik 31 mln. eurų: tai penktadaliu daugiau lyginant su 2017 m. (25, 4 mln.) ir bene du kartus daugiau nei 2015 m. (18,5 mln.)
iliustracija2019-05-09 15:40:52

Uodai: keliautojams ir ne tik

2017 m. buvo užfiksuota apie 219 mln. maliarijos atvejų 90 šalių. Pagal naujausią Pasaulio maliarijos ataskaitą vaikai iki 5 metų yra labiausiai pažeidžiama grupė, 2017 m. net 61% visų mirusių nuo maliarijos buvo vaikai. 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6 maliarijos ir 2 vidurių šiltinės atvejai.
iliustracija2019-05-09 15:35:59

Vadovai skundžiasi – pramonės vystymąsi stabdo specialistų trūkumas

Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkumo.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama