iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Julijono Urbono mokslinė fantastika apie mirties atrakcioną pakerėjo pasaulį

2019-02-22 08:54:16

„Aš nemėgstu atrakcionų. Aš juose labai lengvai apsiverkiu, apsivemiu, suprakaituoju. Supratimas, kad tai tokia paradoksali situacija, kai esu taip šalia šio reiškinio ir palaikau kritišką distanciją su juo, mane privertė tyrinėti atrakcionus pirmiausia filosofiniu požiūriu,

kol nutariau savo meninius tyrinėjimus paversti kūnu – pradėjau kurti įvairiausius atrakcionus, kaip savotiškus minties eksperimentus“, – sako Londono karališkojo menų koledžo doktorantas, pasaulyje išgarsėjusio meninio kūrinio „Eutanazijos kalneliai“ autorius Julijonas Urbonas.

Menininkas J. Urbonas, Klaipėdos atrakcionų parko direktoriaus sūnus, vaikystę leidęs ne tradiciniuose darželiuose, o su atrakcionų inžinieriais ir kioskininkėmis, studijuodamas doktorantūrą suprojektavo garsiąją mirties karuselę – įrenginį, skirtą savanoriškai nutraukti gyvybę (eutanazijai). J. Urbonas savo kūrinį pavadino „Eutanazijos kalneliais“ („Euthanasia Coaster“).

Atrakcionų vagonėlis, skriejantis į mirtį

„Kalbant apie atrakcionų istoriją, jie vystėsi aukštėdami, greitėdami, kol pasiekė žmogaus kūno stimuliacijos piką. Šiandien nebegalima sukurti ko nors labiau stimuliuojančio, nes tai jau yra sukurta. Tam tikru požiūriu mes švenčiame atrakcionų parkų baigtį. Aš nutariau tai atšvęsti savaip – sukūriau galutinį, baigtinį, idealų atrakcioną“, – pasakojo „Eutanazijos kalnelių“ idėjos autorius.

J. Urbono baigtinis – mirtinas – atrakcionas yra skirtas žmogui padėti numirti maloniai, su euforija. Hipotetinis įrenginys suprojektuotas su tokia kritimo trajektorija, kuri užbaigtų pasivažinėtojo gyvenimą maloniausia mirtimi, kiek tai yra įmanoma. Visas jo veikimo mechanizmas remiasi smegenų hipoksijos (uždusimo) teorija.

Pasak kūrėjo, daugelis linksmųjų kalnelių yra sudaryti iš dviejų elementų. Pirmasis jų – tai kritimo bokštas, antrasis – linksmoji, arba šiuo atveju – mirtinoji, dalis – kilpos. Pagal „Eutanazijos kalnelių“ koncepciją vienvietis mirties vagonėlis pirmiausia pakiltų į 500 metrų aukštį. Žmogus, pakilęs į tokį aukštį, krisdamas laisvuoju kritimu patirtų seriją intensyvių pojūčių, kurie baigtųsi euforija ir sąmonės netekimu. Kūnas, netekęs sąmonės, keliautų galinės atrakciono stotelės link ir kelionė pasibaigtų mirtimi.

„Krintant dideliu greičiu žemyn ir įveikus pirmąją vertikaliąją atrakciono kilpą, dėl išcentrinės jėgos žmogus yra prispaudžiamas prie sėdynės taip, kad kraujas subėga į aptinę kūno dalį, viršutinėje kūno dalyje praktiškai išvis nelieka kraujo. Ir tada žmogaus smegenys po truputėlį ima dusti, kol galiausiai miršta“, – fiziologinį mirties momentą nupasakojo tyrėjas.

Idėja pasklido nuo NASA iki BBC

Šis projektas buvo pristatytas 2010 m. Dubline, mokslo galerijoje. Po to menininko internetinį puslapį užplūdo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie reiškė savo nuomonę ir interpretacijas.

Labai daug žmonių iš kosminės medicinos, aviacijos tiek įsitraukė į šio projekto pristatymą, kad pradėjo J. Urbonui siūlyti šio įrenginio patobulinimus.

„Vieno tinklaraščio, kuris paviešino „Eutanazijos kalnelius“, komentaruose aptikau NASA aerodinamikos skyriaus inžinieriaus pastabą. Jis, giliau išnagrinėjęs mano projektą, pasiūlė patobulinti tam tikras technines atrakciono detales, bet kaip esminę problemą įvardijo tai, kad žmonės, kurių kojos amputuotos, nenumirtų, nes nėra kur subėgti kraujui“, – juokiasi dizaineris.

Žmonėms kilo klausimų, kodėl apskritai prireikė kurti tokius dalykus. Dizaineris prisipažįsta, kad apie šį projektą galima kalbėti kaip apie tam tikrą objektą, kuris visuomenėje įžiebia diskusijas apie skausmingas temas (eutanazija, savižudybė ir pan.). Bet kartu šis kūrinys gali būti vertinamas kaip specifinė kūrybinė metodologija ir tyrinėjamas kaip mokslinė fantastika.

„Eutanazijos kalneliai yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima plėtoti mokslinę fantastiką, įtraukiant scenografiją, inžineriją, įvairius kinematografinius elementus, tekstus. Tai toks daugialypis projektas, į kurį galima įsitraukti kaip potencialiam mokslinės fantastikos žiūrovui“, – savo kūrybos motyvus pristato J. Urbonas.

Kaip pasakoja menininkas, atsiliepimų apie mirties kalnelių projektą spektras buvo labai platus. Jis galėtų rodyti ir rodyti po pasaulį pasklidusias reakcijas nuo „Discovery“ kanalo iki BBC kanalo juodojo humoro šou, nuo bioetikos konferencijų iki vaikų mokslo mugių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmonės sukūrė daugybę kūrinių referuodami į J. Urbono kalnelius.

Pavyzdžiui, britų scenaristai sukūrė fantastinį filmą „Eutanazijos kalnelių“ tema, o pats šio projekto autorius buvo pakviestas tapti ir filmo scenarijaus autoriumi.

J. Urbonas netgi siūlo „Eutanazijos kalnelių“ pavyzdį, kaip galima testuoti kontroversiškas radikalias, nesaugias, labai brangias idėjas pigiai ir efektingai.

„Tereikia sukurti gerą naratyvą, į jį gauti platų atsaką ir reakcijas, kurios leidžia daryti prielaidas, ar žmonės priimtų tokį objektą, jei jis atsirastų realiame pasaulyje“, – sako dizaineris.

Asteroidas iš užšaldytų lietuvių kūnų

Kitas pats šviežiausias projektas, kurį J. Urbonas plėtoja šiuo metu, yra labiau susijęs su kosminiais tyrinėjimais.

„Mažai kas žino tai, kad Lietuva pasaulinėje kosminių tyrimų istorijoje yra gerai žinoma. Bet grįžęs į Lietuvą supratau, kad mūsų kosminės kultūros klimatas iš viso neegzistuoja – šioje srityje yra visiškas vakuumas. Nusprendžiau imtis meninės-pilietinės strategijos, kad įsižiebtų kosminės kultūros diskursas“, – naujojo projekto idėją pristatė kūrėjas.

Kosmoso menininkui buvo įdomu, kaip tokia maža šalis galėtų vystyti rimtą kosminę programą, ištikus krizinei situacijai. Juk mes neturime nei techninių, nei finansinių išteklių, kaip JAV, Rusija. Tačiau, anot Lietuvos menininko, mes turime vaizduotės išteklius, kurie galėtų mus išgelbėti, jei įvyktų vienas iš daugybės galimų apokalipsės scenarijų ir žmonės turėtų palikti Žemę. Taip jis sukūrė išsigelbėjimo planą Lietuvai – monumentą „Planeta iš žmonių“.

J. Urbonas pasiūlė labai originalią viziją, kuri galėtų išgelbėti tautą nuo kataklizmų. Menininko kosminės idėjos esmė – nusiųsti lietuvius plaukioti į vieną specifinį kosmose esantį Lagranžo tašką, kuriame nėra gravitacijos, visiškai tamsu, yra vakuumas ir labai šalta. Jame visi lietuvių kūnai sušaltų panašiai, kaip krioanabiozės metodu (reiškinys, kada organizmo gyvybiniai procesai tiek sulėtėja, kad organizmas atrodo nebegyvas; pasikeitus sąlygoms organizmo gyvybiniai procesai vėl ima spartėti ir organizmas grįžta į normalios gyvybės būseną), įgautų stabilią būseną ir po dviejų mėnesių susijungtų į vieną gumulą, asteroidą iš žmogiškosios biomasės. Tokio asteroido iš užšaldytų lietuvių kūnų schemas J. Urbonas nubraižė kompiuteryje, o patį asteroidą pavadino Lietuvos vardu.

Šį pasakojimą buvo galima patirti parodoje per tam tikrus meninius kūrinius. Vienas pagrindinių – trimatis skeneris, į kurį atėję lankytojas nuskenuojamas, jo modelis nukeliamas į astrofizikos simuliaciją, kur jis gali pamatyti, kokią įtaką daro žmogaus pasirinkta poza kosminio kūno formavimuisi.

„Per tą interakciją žmonės konstruoja savo naujus socialinius konstruktus, ji yra kaip nežemiškos architektūros platforma, kurioje jie gali konstruoti tokią architektūrą ir šokį, kokie neegzistuoja Žemėje“, – aiškina J. Urbonas.

Žmogus traukiasi iš pasaulio centro

„2016 m. buvau pakviestas atstovauti Lietuvai Milano trienalėje ir pasiūliau Lietuvos paviljoną padaryti tuščią, mėlynomis grindimis, kuriomis bevaikštant lankytojai nusivilia, kad lietuviai neturi meno, bet išeinant jiems užgniaužia kvapą, nes kol jie vaikščiojo grindys lėtai kilo, užsifiksavo ir lankytojui išeinant jos krinta laisvu kritimu“, – dar vieną netikėtą idėją pristato J. Urbonas.

Menininkas perkėlė atrakcionams būdingą nesvarumo būseną, kuri atsiranda laisvojo kritimo metu („Airtime“), į galerijos erdvę. Šio kinetinės instaliacijos ir atrakciono hibrido esmė paprasta: tuo metu, kai paviljono lankytojas yra metamas žemyn, jis 100 milisekundėms pakimba ore ir tuo metu patiria mikrogravitaciją – žmogaus vidaus organai pakimba ore. Tuomet žmogus susikoncentruoja ne į meno kūrinį, kurio atėjo apžiūrėti, o į save ir į tai, kas vyksta jo viduje.

Menininko J. Urbono minties eksperimentai visada virsta apčiuopiamu objektu ir bando paaiškinti, kaip menas, ar tam tikri jo žanrai, pakinta kosminėmis, socialinėmis, etinėmis ar fizikinėmis aplinkybėmis. Visuose savo projektuose jis nagrinėja ne žmogaus kūrėjo perspektyvą, o kaip daiktai tampa žmogaus kūrybos bendraautoriais.

„Daiktiška aplinka tampa mūsų bendrakūrėju ir dėl to žmonės šiandien yra nebe pasaulio centre. Jame atsiduria daiktai, ekosistema, planetos viename lygmenyje. Siūlau imtis nežmogiškosios, kosminės perspektyvos ir pasižiūrėti į save iš ateivio pozicijos“, – palinkėjo vizionierius.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-04-20 08:01:50

Pietryčių Lietuvoje daugės antžeminės televizijos DVB-T kanalų

Paskelbtas konkursas retransliuojamo turinio licencijai 1 televizijos programai Pietryčių Lietuvos regione retransliuoti 31 televizijos kanalu Vilniuje, 31 televizijos kanalu Šalčininkuose ir 33 televizijos kanalu Švenčionyse, gauti.
iliustracija2019-04-20 07:53:24

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys?
iliustracija2019-04-20 07:12:02

Grafičių užrašais pastatus darkę jaunuoliai laukia teismo

Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu.
iliustracija2019-04-20 07:05:29

"Oro navigacija”: oro balionai toliau džiugins vilniečių ir sostinės svečių akis

"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.
iliustracija2019-04-20 06:56:47

Kokios bus Velykos žiedadulkėms alergiškiems žmonėms?

Artėjantis šventinis savaitgalis bus sudėtingas asmenims, kurie yra jautrūs beržinių šeimos augalų žiedadulkėms. Nors Lietuvoje jau baigė žydėti alksniai, žiedadulkių kiekis oro mėginiuose vis dar aukštas.
iliustracija2019-04-19 14:29:47

4,5 mln. eurų parama gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
iliustracija2019-04-19 13:37:42

Kelionėse tykančios infekcijos: kaip jų išvengti?

Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.
iliustracija2019-04-19 13:31:48

5 situacijos, kai „kažką nuspaudžiame“ savo telefone ir kaip jų išvengti

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą.
iliustracija2019-04-18 07:29:21

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.
iliustracija2019-04-18 07:23:22

Lietuvoje atsiras objektas, padėsiantis gelbėti žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas.
iliustracija2019-04-17 15:22:47

Kokia spyna rakinate asmenines paskyras internete?

Šarvuotos namų durys, patikima spyna ir akylai saugomas raktas – nors net ir visos šios priemonės negali visiškai apsaugoti nuo vagystės, gyventojai kaip tik išmano bando apsaugoti namų turtą. Tačiau apie gresiančius pavojus virtualiame pasaulyje, internete, dažnai net nesusimąstome.
iliustracija2019-04-17 15:19:20

Paspirtukai – jau ne vaikų, o suaugusiųjų reikalas

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.
iliustracija2019-04-17 15:10:27

Energetikų dieną: 5 patarimai, kurie padės taupyti energiją

Balandžio 17-ąją minima Energetikų diena. Šia proga energetikai kviečia visus energiją vartoti efektyviau, atsakingiau, taupiau. Lengvai įgyvendinami elektros ir dujų taupymo patarimai – ne tik sumažins sąskaitas, bet ir prisidės prie gyvybiškai svarbaus aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
iliustracija2019-04-17 14:39:11

Laisvos Lietuvos kartos: kodėl ir kaip jos susikalba?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro.
iliustracija2019-04-17 14:33:31

Naujas pėdsakas fotografijos istorijoje – paneigus visas abejones

Šiandien išmanieji telefonai jau gali užfiksuoti kadrus, kurių kokybė prilygsta skaitmeniniams fotoaparatams. Negana to, gamintojai nuolat stengiasi atrasti būdų, kurie leistų įamžinti svarbias akimirkas net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
iliustracija2019-04-17 14:19:46

Šilumos ūkio perspektyvos – biokuras gerai, bet kas toliau?

Lietuvos šilumos ūkis priartėjo prie ribos, kai naujos investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, todėl būtina turėti viziją, kaip toliau siekti Energetikos strategijoje išsikeltų tikslų ir kaip efektyviai pasinaudoti naujo ES parama, kad ateinantis dešimtmetis netaptų šilumos ūkio pažangos akligatviu.
iliustracija2019-04-16 07:47:52

Įsigijote naują telefoną? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte atlikti su senuoju

Įsigijus naują išmanųjį, pradėti juo naudotis norisi iš karto. Tačiau technologijų ekspertai pataria prieš tai pasirūpinti senuoju ir jame esančia asmenine informacija, ypač, jei įrenginį ketinama parduoti ar padovanoti.
iliustracija2019-04-15 20:13:51

No comments. Aucun commentaire. Be komentarų

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje. Tai vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip sostinės įsitvirtinimo laikotarpiu.
iliustracija2019-04-12 13:04:21

Ramus vaiko miegas ir išmanusis telefonas: misija įmanoma?

Tie, kas turi mažamečių vaikų žino, kas yra tikroji palaima – momentas, kai jie pagaliau ramiai užmiega. Bet kokius kalnus tėvams reikia nuversti siekiant šio momento? Tam aprašyti tikriausiai neužtektų net knygos.
iliustracija2019-04-12 13:00:54

Ką dirbsime 2029 metais, kai robotai perims mūsų darbus?

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų.
iliustracija2019-04-12 11:32:31

Išmaniųjų telefonų ekranų evoliucija

Išmaniosios technologijos tobulėja taip greitai, kad net sunku prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį turėjome telefonus su itin mažais, vos tris eilutes talpinančiais nespalvotais ekranais. Šiandien vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vieno ar kito telefono įsigijimą, yra išmaniojo ekrano dydis.
iliustracija2019-04-12 11:19:28

Kodėl elektromobiliams reikia kitokių padangų?

Elektromobiliai pamažu keičia automobilių rinką – griežtėjant taršos reikalavimams, bene kiekvienas gamintojas savo gamoje turi elektra varomą transporto priemonę. Tai puikiai įrodo statistika: pirmas elektromobilių milijonas buvo parduotas per šešerius metus, o antras – vos per dvejus.
iliustracija2019-04-12 11:15:38

Psichologijos paslaptys: ką atspindi mūsų telefono spalva

Psichologai pripažįsta, kad mus supančios spalvos daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikai, elgesiui ir sprendimams. Dėl šios priežasties, rinkdamiesi drabužius ar įvairius aksesuarus, jų spalvų paletei daugelis skiriame didelį dėmesį.
iliustracija2019-04-11 20:43:43

ES lyderiai atideda „Brexitą“

Ketvirtadienis, balandžio 11 d. (Briuselis). Į neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinkę ES šalių lyderiai sutarė atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos iki spalio 31 d. Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei suteikia papildomo laiko vidiniams politiniams nesutarimams dėl „Brexito“ įveikti.
iliustracija2019-04-11 20:38:06

Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai tarifas palankesnis, dabar jau mažai kas įsivaizduoja, kad šis, kasdienis kiekvieno mūsų palydovas, negalėtų įjungti socialinių tinklų, nufilmuoti patikusio vaizdo ar leisti mėgstamos muzikos.
iliustracija2019-04-11 20:33:19

Užsienio startuoliai vis dažniau renkasi Lietuvą

Nuo išmaniųjų čiužinių, padedančių sekti ir gerinti miego kokybę iki žaliosios energijos gamybos – tokias inovatyvias idėjas turintys užsienio startuoliai vis drąsiau renkasi Lietuvą savo verslui vystyti.
iliustracija2019-04-11 20:24:18

Apie alergiją žiedadulkėms: "Tik pažintis su gamta leidžia įgyti imunitetą"

Žiedadulkėms alergiški žmonės įvairius negalavimus jaučia jau nuo vasario mėnesio ir, priklausomai nuo alergijos, juos jausti gali iki vasaros pabaigos. Neretai simptomai jaučiami dar net nepradėjus žydėti augalams, o kartais aptinkama tokių žiedadulkių, kurių augalų Lietuvoje net ir nėra.
iliustracija2019-04-10 12:52:37

ES tikisi po 20 milijardų eurų kasmetinių investicijų į dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu visuomenėje vis dar kelia daug klausimų. Viena vertus, tai yra technologija kur kasdien visa dažniau pasitelkiama įvairiausiems verslo ir pramonės procesams optimizuoti, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, rasti geresnius sprendimus įvairiausioms problemoms.
iliustracija2019-04-10 08:19:50

Konferencijoje - žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą

LRT rengiamoje tarptautinėje konferencijoje - žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą. Kaip užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą nuo valdžios institucijų? Koks žiniasklaidos indėlis stiprinant nacionalinį saugumą?
iliustracija2019-04-10 08:16:27

Atsparumas antibiotikams auga: didžiausios klaidos vartojant antibiotikus

Vaistininkai vis dažniau pastebi, kad nors ligas diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai, tačiau, deja savigyda vis populiarėja, net ir žinantys, kad antibiotikai – individualiai gydytojo paskiriamas vaistas, vis tiek juos vartoja savavališkai ir stebisi neefektyvumu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama